Kelionė į Eurobasket 2005 (1 ir 2 dienos)

Rugsėjo 9 d., penktadienis. Pagaliau atėjo ta ilgai lauktoji diena, kai išvykstame į 19 dienų kelionę. Numatėme aplankyti net 10 valstybių, daugiausia laiko skirsime Graikijai bei Serbijoje ir Juodkalnijoje vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui.
Vietoj 27 žmonių, kaip planuota iš pradžių, vykstame 24-iese, trim lengvaisiais automobiliais (dviem devynviečiais ir vienu aštuonviečiu). Pagal savo gabaritus šie automobiliai gali būti drąsiai vadinami "mikriukais" arba kaip mes juos vadinome - "busikais".
Man pasisekė - pakliuvau į Volkswagen Transporterį (2005 metų, pravažiavęs vos 3-4 tūkst. km). Apie 17 val. Volkswagenu pajudame iš Vilniaus link Marijampolės, vairuoju (šiek tiek pastangų ir priprantu prie mašinos dydžio), kiti du busikai išvyksta vėliau, todėl mes laimim laiko ir sustojam išsimaudyt kažkokiam ežere (nepamenu pavadinimo, sutartinai - "Fekališkės" :)) netoli Kalvarijos miestelio.

Prie ežero netoli Kalvarijos.


Netrukus kertame Lenkijos sieną, jokių problemų, ima veikti kodinis žodis "Eurobasket". Kaip paaiškės vėliau, tai tarsi lengvo pravažiavimo slaptažodis, padedantis išvengti nuodugnaus patikrinimo muitinėse (o gal vistik kalta Europos Sąjunga?).
Lenkija. Tamsu. Visi prisimename girdėtas šiurpias istorijas apie baisius Lenkijos kelius, ekstremalius "fūrų" lenkimus ir piktus policininkus. Nieko panašaus! Lenkiam vieną fūrą po kitos. Aišku, kelių eismo taisykles tenka pažeidinėti - ištisinė juosta, greičio apribojimai ir pan. nebegalioja. Mūsų daug ir mes jėga :) Bandom laikytis grafiko, todėl ir važiuojam kiek įmanoma greičiau. Už Augustavo pakeliui į Bialystoką kelio remontas. Netoli Bialystoko pagaliau patiriu, ką reiškia baisūs Lenkijos keliai - iš priekio atvažiuoja dvi fūros, viena lenkdama kitą. Prabundam ir pasislenkam į šalikelę - "milimetronas" ir visi sveiki gyvi važiuojam toliau:) Keleiviai nepanikuoja, tikriausiai didžioji dalis "suvirškino" šį vaizdą ramiai sau miegodami. Na daugiau jokių baisybių Lenkijos keliuose.
Privažiuojam Varšuvą, užsukam į centrą ("užmušinėdami" laiką, nes kiti du busikai atsilieka). Neatsimenu nieko iš Varšuvos, turbūt tolimesni vaizdai "užsirašė" ant viršaus, o ir šiaip girdėjau, kad Varšuvoje nieko įdomaus.
Važiuojame link Krokuvos, pakeliui susitinkame su kitais busikais. 4 val. ryto, nuvažiuota 650 km. Tikriausiai, skaičiuojant valandomis, pasiekiau savo vairavimo rekordą - apie 10 val. Nors noriu dar! Tačiau miegas šventas reikalas. Beje, busike miegoti praktiškai neįmanoma, kadangi dar nesu labai išvargęs, neužmiegu. apie 6-7 val. ryto pasiekiame Krokuvą.
Kertame Lenkijos - Slovakijos sieną, artėjam link Vengrijos, prasideda kalnai. Bent jau tada mes tuos slovakiškus žemės iškilimus taip vadinome, dar nematę Graikijos ir Albanijos kalnų. Pradedam "fotkinti" gamtos vaizdus. Vėliau patys iš to juokiamės, nes iš tikro nieko ypatinga, lyginant su tolimesniais kelionės įspūdžiais.
Apie 12 val. įvažiuojame į Vengriją, stojam paragauti vietinio maisto. Spėkit...Žinoma, guliašas. Skanu, tačiau nieko stebinančio. Vistik lietuvaičiai gerai moka gaminti šį patiekalą :)
Leidžiamės žemyn link Budapešto, krenta į akis motociklų gausa - matyt, vengrai yra pamėgę šią transporto priemonę.

Vengrijos vaizdas :)


Kažkur už Budapešto vos tik prie vairo sėdusį Remį "nukerta" Vengrijos policininkai. Bauda nei daug, nei mažai - 50 eurų, susitarti nepavyksta - viršytas greitis, kirsta ištisinė linija ir nesumokėtas kelių mokestis (o ką reikia mokėti už kelius Vengrijoje? Dėl šito dar ir dabar nesu tikras:)) Gerai, kad sutarėm visas baudas dalinti po lygiai visiems keliauninkams;)
Pagal pradinį planą turėtume nakvoti Sofijoje (Bulgarija). Be šansų:) Bulgariją iš maršruto šiek tiek "pasiparinę" išmetame. Nakvosim Serbijoje. Lyg ir turim pažįstamų Novi Sade, kurie galėtų padėti susirasti nakvynę. Privažiavus Novi Sadą (apie 100 km iki Belgrado), paaiškėja, jog pažįstamas serbas nekelia ragelio...tikriausiai išsigando 24 aštriadančių lietuvių armijos? :) Esam "ant ledo", lauke tamsu, reikia rasti nakvynę.
Atvykstam į rūstųjį naktinį Belgradą (prieš tai iškeikę serbus už tai, kad sugalvojo brangiai mokamą pravažiavimą autostrada), lyja. Keliauninkų veiduose pirmieji panikos ženklai :) Šiaip ne taip, po ilgokų klaidžiojimų randame viešbutį. Susiderėti dėl mažesnės kainos didesnei turistų grupei nepavyksta (serbas vaidina nepaperkamąjį, ech geri jie aktoriai). Kaina apie 15 eurų žmogui. Nebūčiau aš lietuvis, jei eičiau nakvot už tokią kainą:) Susiorganizuojam bendraminčių gaują ir miegam šešiese triviečiame kambaryje, kitaip tariant, trys nelegalai. Linksma "išdurti" sistemą:) Viešbutis - skylė, tačiau pakenčiama - dušas ir pan. Ieškodami kambario užklystame ne į tą kambarį, įjungiame šviesą, o ten - saldžiai mieganti pagyvenusių, įtariu - serbų, porelė :) Gerai, kad neprabudo. Dalis keliauninkų lieka nakvoti busikuose.

Viešbučio Belgrade kambarys. Šįsyk ant grindų miegos Remis :)


Taip ir baigiasi pirmos dvi kelionės dienos, šeštadienį užmiegame Belgrade, sukorę apie 1600 km.