Kelionė į Eurobasket 2005 (3 diena)

Rugsėjo 11 d. Pagaliau bent kažkiek išsimiegoję, ruošiamės tolesnei kelionei. Kaip žinia, Belgrade vyks atkrintamosios čempionato varžybos, todėl turim susirasti, kur nakvoti rugsėjo 22-25 dienomis. Viešbutyje paaiškina, jog rasti laisvų vietų nėra šansų. Bandom ieškoti kempingų. Pakeliui į vieną iš kempingų pravažiuojame kažką panašaus į čigonų kvartalą. Vienas čigonas paklaustas kelio per langą įkiša ranką į mašiną norėdamas pasiimti žemėlapį. Geras! Nejučia pasitikrinu kišenes, ar nedingo piniginė, pasas ir pan. Viskas ok. Randame kempingą. Kainos keli eurai žmogui. Grįšim čia, jei nerasim nieko geriau.
Išvažiuojame iš Belgrado link Skopjės (Makedonijos sostinė). Kelias itin geras (autostrada), tačiau brangiai mokamas. Beje, Serbijos keliai - patys brangiausi, lyginant su kitomis valstybėmis. Krenta į akis pakalnėse sustatytų vienodų namukų eilės, nemažai jų neužbaigti.

Kelyje (Serbija).


Apstu policininkų. Serbija - šalis, kurioje kelionės metu matėme daugiausiai kelių policijos ekipažų. Vienoje kalnuotoje atkarpoje jie buvo išsidėstę maždaug kas pora kilometrų (viso 4 ekipažai). Kas įdomiausia, jog kelionės į priekį metu taip ir neįkliuvome Serbijoje, nors greitį neretai viršijome.
Artėjant link Makedonijos sienos prasideda siauri kalnų keliukai. Šiek tiek adrenalino ir kertame sieną. Apie 18 val. jau esame Skopjėje (įveikta apie 400 km). Pirmas išsiskiriantis dalykas, tai kryžius pastatytas kalno viršūnėje ir matomas iš visų Skopjės vietų bei jos prieigų. Naktį kryžius apšviestas ir dar matomesnis.

Kryžius (Skopjė).


Pats miestas nedidelis (kaip Vilnius), pakankamai jaukus. Mus pasitinka pažįstami makedoniečiai, kurie pavedžioja po Skopjė. Suvalgom nacionalinį patiekalą...kebabą :) Susidariau įspūdį, jog kebabas yra nacionalinis patiekalas visose balkanų šalyse. Pasivaikštom centrine pėsčiųjų gatve. Dalis keliauninkų pasipuošę Lietuvos simbolika, todėl iš karto matosi, jog turistai. O į turistus, tai yra mus, vietiniai gyventojai žiūri itin įdėmiai. Matyti, jog turistai nėra dažnas reiškinys šiame krašte. Ir iš tiesų, Makedonija neturi nei jūros, nei išvystytos turizmo infrastruktūros, tad ko čia važiuoti.
Jau sutemus einame į senamiestį.

Skopjės senamiestis...




Pasimetam nuo kitų keliauninkų. Kiek žinau likusi grupė nueina į vietą, iš kurios matosi visos naktinės Skopjės panorama. Ech, man kaip panoramų gerbėjui, gaila... Tikiuosi pamatysiu tą vaizdą bent nuotraukose:)

Naktinė Skopjė...




...matosi apšviestas kryžius.


Vėlu, metas miegoti, vykstame į kažkokį apleistą kempingą šalia Skopjės, kur vakare vestuves (ar ką kitą) šventė vietiniai čigonai. Pasistatome palapines ir griuvame miegoti. Aš vėlgi beveik neužmiegu, prabunda savisaugos instinktas (įsivaizduoju kaip mūsų naktį su dideliais gyvuliniais peiliais ateina skersti musulmonai:)), be to šaltoka.