Kelionė į Eurobasket 2005 (5 diena)

Saulėtas rugsėjo 13 d. rytas, maudomės Egėjo jūroje, kuri yra vos už kelių šimtų metrų nuo kempingo.

Egėjo jūros paplūdimyje...




Vanduo sūrus, labai giliai brįsti nedrįstu, nes, anot vieno iš keliauninkų (Balio), jam vakare "įkando" medūza. Tiesa sakant, nežinau, koks tai jausmas, tačiau jis - vienas iš nedaugelio, kurių šioje kelionėje patirt nenorėčiau:)) Ant kranto, tarsi paliudydama Balio žodžius, voliojasi milžiniška negyva mėlyna medūza:)

Medūza (amžiną atilsį...).


Išvykstame keliom valandom vėliau nei suplanavę, maršrute esame numatę Meteoros vienuolynus, Delfus ir galiausiai nakvynę Atėnuose. Kaip vėliau paaiškės, sugebėsime pamatyti tik pirmąjį iš minėtų objektų.
Pravažiavę Trikalą, Kalambakos miestelį, apie 13 val. atvykstame į Meteorą (apie 170 km nuo kempingo), garsėjančią savo vienuolynais, pastatytais ant kalnų. Vaizdai iš tiesų įspūdingi. Pirma mintis: kiek daug pastangų turėtų kainuoti suręsti tokius vienuolynus. Gaila, nežinau visos istorijos (turistavimo be gidų minusas, ko gero, vienintelis;)), bet pasakojimai lyg ir byloja, jog nuo persekiojimo bėgęs vienuolis įsikūrė kalnuose, kad būtų nepasiekiamas. Vėliau atsirado jo pasekėjų, o bestatant vienuolynus nuo kalno nukrito ne vienas žmogus. Gal kas žinot tikslesnę legendos versiją?:)

Meteora, viena iš nedaugelio kelionės nuotraukų, kurioje esame visi kartu :) (pritūpę: Balys, Algis, Audrius, Justė, Laminde, Remis, Vilija, Antanas, Raimis, Elvis; aukščiau: Liutauras, Gytis, Agnė, Rasa, Mindė, Šaras, Edgaras, Eglė, Ugas, Gintas, Karolina, Amelli, Laura, Rokas).


Meteoros vienuolynai...












Užeiname į vieną iš vienuolynų. Pirmas dalykas, nustebinęs mus kaip greitaeigės vartotojiškos visuomenės narius, tai - draudimas patekti į vienuolyną dėvint šortus...Tenka grįžt ir persirengt kelnes (merginoms lengviau, joms vietoj pasiūloma apsigaubti dekiais ar pan. medžiagos gabalais:)) Tarpusavyje juokaujam, jog atviros vyrukų kojos tikriausiai gali sugundyti ant kalno gyvenančius vienuolius :))) Galiausiai išvystame vienuolyno vidų (kaina, berods, 3 eurai). Na, mano nuomone, visiškai nieko įspūdingo. Nebent kam pavyktų pajausti pačią gyvenimo tokiame vienuolyne dvasią, man nepavyksta (sunku pasakyti kodėl).
Atsisveikiname su vienuolynais, sustojame miestelyje, paraugauju graikiško patiekalo - souvlaki (vadinom juos "sufliakais", nežinau, kaip tiksliai lietuviškai:)). Panašu į šašlyką.
Patraukiam į Delfus, laukia apie 200 km, dalis kelio kalnuota, vairuoju (kalnais vairuoti smagiausia). Pakeliui aplenkiame automobilį su arbūzų prikrauta priekaba, šiek tiek pristabdome ir imame mojuoti eurais per galinį Transporterio langą :) "Arbūzovežis" sustoja, mes irgi. Mūsų didelei nuostabai, gauname keletą arbūzų nemokamai (graikai netgi siūlomi nepriima pinigų). Geras! Graikų įvaizdis šitoje vietoje gauna didelį riebų graikišką pliusą:)) Arbūzai skanūs.

Arbūzai.


Kalnai, leidžiasi saulė...


Delfus privažiuojame jau sutemus, natūralu, jog puvėkų muziejus jau bus uždarytas, tuo labiau nieko nepamatysime naktį, tad stojame nakvoti kempinge visai šalia Delfų. Kaina - maždaug 6 eurai žmogui. Vyno gurkšnis su vaizdu nuo kalno į naktinį miestą (ar miestelį), šiltas nakties oras. Romantika :)) Na o mes, kaip tikri miestiečiai, juokaujame, jog dabar tik belieka minti į "nachts klub", taip kelionės metu vadinome naktinį klubą (per visą kelionę taip ir nenuėjom į nė vieną nachts klubą :)).

Tai, ką matome naktį.


Keliese įsigudrinam nakvoti kemperyje - namelyje ant ratų, kurį prisikabinę prie automobilių mėgsta vežiotis Vakarų turistai. Saldžių sapnų;)