Kelionė į Eurobasket 2005 (6 diena)

Rugsėjo 14 d. keliamės anksti, maudomės kempingo baseine (kuris atidaromas anksčiau specialiai dėl mūsų). Nuostabu...ir kodėl gi čia nepaatostogavus ilgiau?

Vaizdas iš kempingo.


Baseinas.


10 val. lipame į Delfų miesto griuvėsius: amfiteatras, stadionas, šventykla ir pan. Toks jausmas, kad patekau į mokyklos istorijos vadovėlių arba turistinių agentūrų žurnalų nuotraukas:) "Pasikultūrinam". Su studento pažymėjimo nemokamai, be - apie 4 eurus. Aplinkui begalės turistų-senukų, čiauškančių lenkiškai, vokiškai ir itališkai. Taip, pataikėm ten kur reikia, galime užsidėti turistinį pliusą. Grįšiu čia, kai būsiu pensininkas. Ypač tas lipimas į kalną turėtų būti sveika mano seniems kaulams:))

Delfų griuvėsiai...












Išvykstam į Atėnus. Pagaliau, įdomioji dalis (kurios bijojau prieš išvykstant) - apie keliasdešimt kilometrų nuo Delfų sugenda viena iš mašinų - 2003 metų aštuovietis "mersas". Ir lyg tyčia, už kokio kilometro autoservisas, pasikabinęs merso ženklą. Pasisekė?:) Toli gražu ne. Nuriedam iki serviso, kuriame sužinom, jog mašinos taisymas užtruks, be to reikia tempti į rimtą servisą. Čia verta paminėti graikų temperamentą - vienas graikas dar šneka normaliai, įmanoma šį tą suprasti, tačiau, jei prieina dar keletas graikų, jie pradeda garsai šaukti, ginčytis tarpusavyje ir "gaminti iš musės dramblį", kitaip tariant, graikų lūpose mažytė problemėlė virsta mėnesio problema nr. 1 :)). Patarimas keliausiantiems: jei bandysite ko nors iškvosti iš graiko, neleiskite jam pasikviesti į kompaniją kitų graikų ;).
Likusieji ekipažai išvyksta į artimiausią miestelį (berods, vadinasi Levadhia) ieškoti pagalbos. Šiaip ne taip, po "graikiškų" konsultacijų :) apie 15 val. randame tralą, kuris pristatys automobilį į Atėnų Mercedes servisą. 2 žmonės keliauja tralu, likę 22 grūdamės į du busus po 11 žmonių (ir tai dar, kaip pamatysime, ne rekordas:)).

Merso gedimas.


Šiek tiek "nugrybavę" pasiekiame Atėnus (apie 160 km nuo Delfų), toliau apie pora valandų "grybaujame" Atėnuose. Pradedu jausti, jog pasidariau zombis: matau tik tiesiai, o pečius norisi atremti į vairą -pastarosiom dienom gerokai persivairavau (kas kvailiausia, savo noru). Randame kempingą (patį prasčiausią iš visų šioje kelionėje).
Prisiverčiam nulėkti iki supermarketo, tiksliau sakant mažos naktinės krautuvėlės (nes didelės parduotuvės dirba labai trumpai). Vienoje iš parduotuvių paprašius nuolaidos, savininkas graikas užsirūstina ir išveja lietuvių gaują, palydėdamas keiksmais. Hehe, "užsirovėm". Vistik pavyksta gauti valgyt greito maisto užkandinėje, užsisakyti pavyksta per 5 minutes - reikia išaiškinti vienam, paskui trims ir, galiausiai, penkiems graikams, ko gi mes norime (dešrelių su bulvėmis:)). Atrodo šis graikų debatų klubas suprato mūsų užsakymą. Ilgas laukimas. Vistik ne, nesuprato, tenka dar kartą paaiškinti:) Ačiū, buvo skanu.
Nors jėgų jau nebeturime, prisiverčiame pamatyti naktinius Atėnus. Pirmas objektas - olimpinė arena, pastatyta specialiai 2004 metų olimpinėms žaidynėms. Dabar joje žaidžia Atėnų "Panathinaikos" ir "AEK" futbolo komandos. Nors arena uždaryta (apie 23 val.), vienas iš darbuotojų sutinka mus įleisti vidun bei papasakoti šiek tiek istorijos (vėlgi riebus graikiškas pliusas:)).

Atėnų olimpinėje arenoje.


Aplankome šalia arenos įrengtą gražiai apšviestą alėją su fontanais. Vienu žodžiu, gražu (jei dar įmanoma suvokti šitokį jausmą, kai kojos vos pasivelka, o viena akis užsimerkus miega:), nieko pakentėsim).

Alėja...




Kitas objektas - Lykavittos kalnas - viena aukščiausių Atėnų vietų. Iš čia mums atsiveria nuostabi naktinė Atėnų panorama. Rekomenduoju. Mano, kaip panoramų mėgejo, siela atsigauna.

Ten už mūsų nugarų turėtų matytis naktiniai Atėnai :)...




Pagadinau kadrą :). Dešiniau matosi apšviestas akropolis.


Sustojame prie kažkokio parko, tačiau jau nebeturiu jėgų ir lieku miegoti busike. Palieka įspūdį tai, kad gyvenimas Atėnuose verda ir dieną, ir naktį. Pavydžiu vietiniams gyventojams.
Kempingas, patenku į savo liukso apartamentus - palapinę, užmiegu per pusę sekundės.