Kelionė į Eurobasket 2005 (7 diena)

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienis. Pagal planą šiandien turėtume atsibusti ne Atėnuose, bet Spartoje ir išvykti link Albanijos sienos, nes jau rytoj lietuviai žais pirmas čempionato varžybas Podgoricoje (Juodkalnija). Deja, Korintos, Mikėnų, Nafplio ir Spartos šioje kelionėje jau nepamatysime (bus papildoma paskata sugrįžti į Graikiją:))
Rytinis chaosas kempinge, nežinome, ką toliau darysime, esame priklausomi nuo Mercedes serviso, laukiam žinių. O žinios atkeliauja labai nekokios - mašina bus pataisyta tik kitą savaitę...
Sunku nupasakot, kiek nepatogumų tai sukelia: begalė svarstymų, galvos laužymo ir diskusijų. Sprendimas toks, kad 6 žmonės važiuoja į Podgoricą traukiniais ir autobusais (per Sofiją, Belgradą, Nišą - savaime suprantama, gyvai nepamato pirmųjų lietuvių varžybų), o kiti busikais. Daugiau kaip po 9 žmones talpinti į mašinas negalim, nes nebūsim praleisti per sienas.
Pirmą kartą kelionės metu blogas oras - apsiniaukę, nuolat lyja, mieste dideli kamščiai. Nutariam dar pamatyti garsųjį Atėnų akropolį, atvykstam apie 16 val. (įėjimas: studentams nemokamai, kitiems - 12 eurų). Dalis keliauninkų sugeba įeiti per išėjimą, tokiu būdu nesumokėdami (nebūtų lietuviai:)). Sprendimas teisingas, nes mokėti 12 eurų tikrai nėra už ką - dar vienas puvėkas, daug kur paremtas metalinėmis konstrukcijomis, restauruojamas ir pan. Na užsidėjom pliusą, "nusitraukėm" nuotraukų ir tiek.

Atėnų akropolis...












Akropolio muziejus ir pavyzdys to, ką galima jame išvysti.


Vos užėjęs, užlipu ant krašto, iškart pasigirsta švilpukas - akropolio teritorijoje apstu prižiūrėtojų, kurie tuojau pat perspėja ekstremalesnių pojūčių ar pačiupinėti senienas ištroškusius lankytojus. Toliau lyja, šlampam, bet tampam kultūringesni:) Remis parodo teisingo fotkinimo būdą, kai matosi puvėkas ir puvėko fone fotkinamo žmogaus pusė veido ar tik kairioji ausis ir pan. Labai gražu - kuo mažiau žmogaus, tuo gražesnė nuotrauka:)) Nuo akropolio atsiveria puiki Atėnų panorama. Tačiau nepraleisiu progos pareklamuoti Lykavittos kalną, jei vyksit į Atėnus, geriau užlipkit ant jo - ir aukščiau, ir nemokamai, o vaizdas tikrai ne prastesnis, net patį akropolį nuo to kalno galėsit įžiūrėti.

Panorama iš akropolio...


...tolumoje Lykavittos kalnas.


Pasėdim vienoj iš pėsčiųjų gatvių, pavalgom, pajaučiam vakarėjančių Atėnų ritmą, paganom akis:) Ateina metas palikti Atėnus - išvykstam į Ioanniną (esančią vos 60 km nuo Albanijos sienos). Keli sustojimai užsipilti / išpilti "degalų" ir apie 4 val. ryto pasiekiame Ioanniną - Antanas "muša" savo rekordus, nuvairuodamas apie 450 km. Tamsoje susirandame nuvažiavimą nuo kelio, kas griūna tiesiog ant kilimėlių, kas pasistato palapines. Verta paminėti naują palapinių statymo būdą: kadangi žemė tokia kieta ir nepavyksta įkalti kuoliukų, priremiam palapines netoliese surastom padangom (išradingieji lietuviai:))
Miegam nežinia kur, keltis už kelių valandų, įdomu ką pamatysime aplink, kai prašvis;)