Kelionė į Eurobasket 2005 (8 diena)

Atsikėlę apsidairom, pasirodo, pasistatėm palapines netoli savartynų (šiukšlių krūvų, gal taip tiksliau būtų pavadinti), visai šalia pagrindinio kelio. Smagu, "ekstrymas" tęsiasi:).

Čia miegojom.


Apie 9 val. privažiuojam Albanijos pasienį, va dabar jau prasideda pats įdomumas - tiek kalbų ir patarimų nevažiuoti per Albaniją prisiklausėm. Ir taip pirma džiugi naujiena: kiekvienas keleivis iš Lietuvos turi sumokėti po 10 eurų įvažiavimo į šalį mokestį. Va čia tai bent. Norėtųsi paklaust gerbiamos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, ar ji nėra girdėjusi apie tokį mokestį? Juk skelbiama, kad bevizis režimas. Du automobiliai - 180 eurų, neblogas uždarbis muitinei. Galvojam, kad čia tik muitininko noras iškaulyti kyšį (nors "mokančių" valstybių sąrašai iškabinti muitinėje, kai kurių kitų šalių piliečiai moka dar daugiau). Bandom derėtis. Siūlom 100 eurų, muitininkas tyli. Mūsų šalyje toks tylėjimas lyg ir reikštų sutikimą. Pasirodo ne, kai ateina metas mokėti, muitininkas gavęs minėtą sumą, reikalauja likusių pinigų. Kad ir kaip mėginam apsimesti kvaileliais, nepavyksta. Apie 20 minučių pasispardymo ir rezultatas tampa Albanija - Lietuva 180:0 Albanijos naudai:)
Muitinėje nėra tvarkos, neaišku kur važiuoti, ką toliau daryti. Pamatome kaip kitame poste iš Albanijos išvažiuojantis vairuotojas duoda kyšį muitininkui (sprendžiam iš muitininko rankos judesio, kai ranka atsiduria kišenėje). Na ką, duosim ir mes kyšį, kad tik daugiau nelupikautų, susimetam keletą eurų ir įkišam pasų tikrintojui į ranką. "No problem", praleidžia net netikrindamas. Kitas ekipažas pravažiuoja nemokėdamas kyšio (vistik jo nereikia), tačiau tikrinamos pasų fizionomijos su mašinoje esančiomis.
Kaip paaiškės vėliau - 10 eurų yra tikras mokestis (galioja 20 dienų arba kol neišvažiuojama iš šalies) ir jo išvengti neįmanoma (?), taip pat reikia mokėti 5 eurus nuo mašinos už kiekvieną Albanijoje išbūtą dieną. Va taip. Dar yra ir karantino mokestis (2-3 eurai mašinai), bet mums, regis, pavyko jo išvengti.
Judam toliau, sugaišom perdaug laiko, krepšinis nelaukia (Lietuva - Turkija, 22:00 LT laiku).
Važiuojam keliu, kuris Shell kelių žemėlapyje pažymėtas kaip magistralinis.

Albanija...










...Sarande.


Jooo...Nuo Sarande prasideda aukšti kalnai, vidutinis greitis serpantinais 20-30 kmh. Keliai tokie, kad automobiliams prasilenkti pakankamai sudėtinga, posūkiai aštrūs ir prieš kiekvieną "aklesnį" posūkį dukart "pyptelim" (išmokom iš albanų - geras būdas įspėti apie tai, kad artėji link posūkio - priešais atvažiuojantis vairuotojas gali būti atidesnis). Pravažiuojam mažus miestelius, tačiau koks vaizdas pro langą. Nepakartojama! Visi įspūdžiai iš Graikijos išblunka. Važiuoji aukštais kalnais, o kairėje matai Adrijos jūrą, tarsi iš lėktuvo skrydžio. Nė vieno žmogaus, beveik laukinė gamta, jei ne tie bunkeriai kalnuose ir pats kelias. Jūra prie kranto elektrinės spalvos (šiaip vyrai skiria 16 spalvų, tai aš sakyčiau, kad žalia:)), o toliau mėlyna.

Važiuojant Albanijos kalnais...


























..."ekstremalai" (tupi: Karolina, Gintas, Remis, Mindė, Liutauras, Elvis; stovi: Eglė, Edgaras, Balys, Justė, Audrius, Ugas, Vilija, Laminde, Raimis, Gytis, Amelli; už kadro: Antanas).


110 km su sustojimais įveikiam per kokias 5 val. - gyvi, sveiki, nemažai pasijaudinę (kaip sau norit, bet man vėlgi nė kiek nebaisu, nors kiti busiko keleiviai aikčioja:)) Pakeliui sutikom dviračiais keliaujančius estus - va čia tai ekstremalai! Na šiaip norėčiau dar kartą pravažiuoti tais kalnų keliais, jei važiuosit per Albaniją būtinai tą padarykit. Jei kas manęs paklaustų, kas labiausiai įsiminė iš kelionės, ko gero, ir įvardinčiau šiuos 110 km Albanijos kalnais. Sunku nupasakot. Gaila, kad skubėjom į krepšinį.
Albanijos kurortas Vlore. Kurortas kaip kurortas (gal ir ne kurortas, gal šiaip miestas prie jūros) ir skurdas netoks pastebimas. Manau, su laiku Albanija turėtų tapti patrauklia turistams šalimi.

Vlore.


Apskritai, į akis krenta tai, kad apie 80 proc. mašinų yra Mercedes markės. Įdomu kodėl? Dažniausiai balti. Gal Albanijoje yra mersų gamykla? Taip pat šalia gatvių neretai galima išvysti asilų. Ant namų pakabintos mažos lėlytės. Taip ir neišsiaiškinom, ką jos simbolizuoja (gėda mums:)) Žmonės tamsesni nei serbai ar graikai.
Pravažiuojame netoli Tiranos, į patį miestą neužsukame (dideliam mano liūdesiui), nes nebeturim laiko. Keliai - tai duobėti, tai autostrados. Kertam Albanijos miestą Shkoderį, nestojam, atkreipiu dėmesį, jog kavinėse sėdi vien vyriškos kompanijos.
Apie 21 val. pasiekiame Juodkalnijos pasienį (daugiau nei 400 km nuo Graikijos miesto Ioanninos). Šįsyk albanai praleidžia ganėtinai greit, tačiau Juodkalnijos muitininkai kažko neskuba, pašnekam su jais apie krepšinį. Mes skubam, jie - ne:) Pagaliau, laisvė. Atia Albanija, smagu, jog pervažiavom per šią šalį ir, kas svarbiausia, laimingai:) Liko apie 25 km ir mes Podgoricoje. Randam areną, spėjam tik į trečią varžybų Lietuva - Turkija kėlinį, nesiprausę, pervargę, tačiau lietuviai įtikinamai laimi. Valio! Gera pradžia - pusė darbo.

Podgoricos arenoje.


Paaiškėja, jog nebeturim nemokamos nakvynės viloje prie jūros (o buvom naivūs:)), tačiau šįsyk serbas nenusiplauna (taip, kaip "draugai" Novi Sade) ir suranda mums "papigiai" nakvynę Juodkalnijos kurorte Rafailovici (apie 60 km nuo Podgoricos). Visai neblogai - kaina tik 5 eurai už žmogų. Sąlygos beveik kaip viešbutyje: atskiri kambariai, dušai ir pan. Mano penkiavietis kambarys netgi su teliku:) Ko gero, susimokėti už nakvynę ir gerai pailsėti yra kur kas smagiau nei nemokamai gyventi susigrūdus viloje. Įsikuriam. Pagaliau ilgesniam laikui, nereiks nešioti daiktų iš vienos vietos į kitą, nebereiks kasdien galvoti, kur nakvosim. Šalia, už kokių 200 m, jūra. Ko dar galima norėti?:) Beje, tame pačiame kurorte (gerai, kad ne tame pačiame viešbutyje;)) įsikuria ir per čempionatą dažnai linksniuoto bei fotografuoto Sėklos organizuota sirgalių gauja.
Apie 3 val. ryto nukeliaujam į už 4 km nuo Rafailovici esantį miestą (Budva, Palangos analogas) pavalgyti. Vietinis kebabas (ten vadinamas "čevapi") žvėriškai išalkusiam organizmui atstato jėgų.
Miegoti galima kiek nori, rytoj keltis kada nori. Pirmą kartą taip kelionėje. Vien nuo minties apie ilgą miegą darosi gera:)