Kelionė į Eurobasket 2005 (12 diena)

Kadangi Lietuvos rinktinė užėmė pirmąją vietą savo grupėje, rugsėjo 20 d. lietuvių sirgaliams yra laisva nuo krepšinio diena, tačiau beveik visi keliauninkai nutaria pažiūrėt rungtynes dėl patekimo į ketvirtfinalį tarp Kroatijos ir Italijos rinktinių. O iki tol išsimaudom jūroj, pavalgom pietus kavinėje, žodžiu, tradiciškai.
Atvykstam prie arenos, mus užpuola kroatų sirgaliai, kurie tiesiog graibstyte graibsto bilietus iš rankų. Negi atsisakysi tokio viliojančio pasiūlymo: nusprendžiu, kad verta parduoti savo bilietą už 20 eurų - pažiūrėsiu varžybas per TV. Didžioji dalis keliauninkų sėkmingai "prastumia" savo tos dienos bilietus (Lietuvoje pirkome bilietus atskirai kiekvienai varžybų dienai į grupės turnyrą ir atkrintamąsias varžybas - viso 370 lt už komplektą).
Vyniojam į tą patį sporto barą, kuriame buvome prieš pora dienų. Kroatų-italų dvikovą stebim ramiai, serbai, žinoma serga prieš kroatus (politiniai motyvai). Kroatai laimi. Kitos varžybos Serbija - Prancūzija, kurių nugalėtojas žais su Lietuva ketvirtfinalyje. Na, kaip sau norit, bet akistatos su daugiatūkstantine serbų sirgalių minia Belgrade būtų gerai išvengti :) tuo labiau Serbija nuo senų laikų yra vienas iš Lietuvos krepšinio top-priešų. Minėtų dviejų priežasčių užtenka, kad palaikytume prancūzus. Akivaizdžiai stengiamės nerodyti savo simpatijų, ypač, kai vietiniai baro lankytojai aršiai palaiko serbus. Į barą priguža dar daugiau lietuvių sirgalių, darosi drąsiau:) Serbai pralaimi. "Į galvą" negaunam, bet girdėjau, jog vienas serbas, prieš tai draugiškai bendravęs su mergina iš mūsų kompanijos, vėliau ją apspjauna...Kitą keliauninką bando išprovokuoti susistumdymui, nepavyksta. Kaip ir viskas baigiasi laimingai...beveik laimingai. Po finalinio rungtynių švilpuko, bare sėdintys serbai masiškai pakyla iš savo vietų (įdomu ar visi susimokėję?), lieka tik mūsų didelė gauja. Padavėjas atneša sąskaitas, kurios viršija realias gal 60 eurų...Tikriausiai surinko visas neapmokėtas ir bando pasinaudoti mumis. Po ilgų diskusijų (mus atstovauja draugas serbas, nes nė vienas vietinis nekalba angliškai), mūšį pralaimim, tenka apmokėti viską. Va taip. Na aš manau, jog būtų užtekę iškviesti policiją, kuri šio čempionato metu, esu įsitikinęs, palaikytų turistus. Na bet mūsų serbas - prastas derybininkas:) Ekstrymas tęsiasi.
Nors rytoj turėtume vykti į Sarajevą (Bosnija ir Hercegovina), palaikančių šią idėją neatsiranda (velnias, ir vėl aš vienas:)), taigi nevažiuosim. Turėsim daug gražaus ir ramaus laiko atsisveikinti su Rafailovičiais ir jūra.