Kelionė į Eurobasket 2005 (16 diena)

Rugsėjo 24-oji - pusfinalių diena, tačiau nutariu parduoti visus likusius bilietus. Jei devyniems žmonėms pavyktų parduoti bilietus, šautume į Budapeštą dar šiandien (vėliau gal dar pasiliktume dieną Krokuvoje), nes Belgradas jau atsibodęs, prasmės likti neperdaugiausia. Iš pradžių kažkam ateina į galvą mintis, jog gera vieta parduoti bilietus turėtų būti oro uostas, kuriame turėtume rasti atvykusių sirgalių. Deja, spėjimas nepasitvirtina - oro uoste krepšinis niekam nerūpi. Tada bandom pardavinėti bilietus Graikijos simbolika pasipuošusiems praeiviams pėsčiųjų gatvėje. Bingo! Pavyksta parduoti graikui tris komplektus (į pusfinalių ir finalų varžybas) po 110 eurų :) Kaip vėliau paaiškėjo, tai - labai gera kaina. Mums pasisekė. Na ką, liko dar šeši komplektai, tačiau dar po valandos paieškų nepavyksta rasti pirkėjų.
Vykstam prie arenos - gal ten pavyks parduoti. Čia zuja daugiau žmonių (taip pat ir prekeivių). Nors savo bilietus jau pardaviau, noriu padėti kitiems keliauninkams. Su vienais graikais diskutuojame apie bilietų kainas, bet finansinė operacija neįvyksta. Prisistato policininkas, paima mano dokumentus: pasą, teises bei pase įkištus du kitų keliauninkų bilietų komplektus. Prisipažinsiu, pirmą kartą per kelionę į mano kelnes pasibeldžia baimė:) Nesinorėtų gauti parų cypėje:) Puolu teisintis, aiškinti, jog pinigų neėmiau, tik diskutavau (beje, taip ir buvo). Susikalbėti angliškai sudėtinga. Mentas (vėliau jį praminiau triušiu, nors buvo labiau panašus į paršelį:)) rodo, jog palaukčiau, kol jis kažkam paskambins ir vis juokiasi iš manęs, jog aš, atseit, "nerazumiem po srpski" (nesuprantu serbiškai). Ateina dar trys policininkai. Pavyksta išsisukti ir susitarti, jog dingsiu iš jų akiračio:) Chuuu...Viskas baigėsi gerai, bet pardavinėti bilietų daugiau neturiu jokio noro:) Taigi, likę šeši komplektai lieka neparduoti, į Budapeštą nebevažiuojam. Dar vėliau matom, kaip policija "susemia" vieną iš prekeivių ir išveža kažkur... Girdėjom, jog ir kažkuriam lietuviui nepasisekė (?) Tačiau masinė prekyba vyksta toliau, tik visi pardavėjai gerokai atsargesni ir susiradę pirkėją tempiasi jį už kampo:)

Prie Belgrado arenos.


Pagaliau pasirodo mūsų pataisytas mersas, kurį automobilį nuomojusios įmonės darbuotojas atvairuoja iš Atėnų (prieš tai į juos atskridęs iš Vilniaus). 10 dienų turėjom tik du busikus!
Stebim pusfinalio varžybas tarp prancūzų ir graikų Belgrado lauko kavinėje. Stebuklingas paskutinis graikų tritaškis ir graikai finale. Šiandien į Belgradą atvyko gausybė graikų sirgalių, dabar jau aišku, kad rytoj jų atvyks dar daugiau.
Kitą pusfinalį tarp Ispanijos ir Vokietijos komandų stebim viešbutyje "Royal" (kuriame apsistojo dalis keliauninkų). Taip, čia kambarys netgi su televizoriumi:)
Nakvynė "Astoria" viešbutyje (kaina dabar jau 15 eurų už žmogų, mes nelegaliai sulendam keturiese į dvivietį), pirmą sykį miegu ant grindų. Visai gerai, užmigti sunkoka, bet ryte jautiesi kaip po masažo:)