Kelionė į Eurobasket 2005 (14 diena)

Rugsėjo 22 d. iš pat ankstyvo ryto išvykstame į Belgradą. Nukeliausim daugiau kaip 500 km ir bandysim spėt į pirmas ketvirtfinalio varžybas (Graikija - Rusija). Nemaža kelio į Belgradą dalis kalnuota, kai kur kelio remontai. Lekiam kaip akis išdegę. Į Belgradą atvykstam anksčiau nei planavom: pirmą kartą važiuojantiems užima apie 10 val., patyrusiems vietiniams - apie 8 val. Mes atvažiavom maždaug per 8 val. Darykit išvadas ;)
Belgrado areną surasti pakankamai nesudėtinga - mieste iškabinti kelio ženklai. Prieš varžybas, dar reikia rasti, kur nakvoti. Kažkur stoties rajone yra toks viešbutis "Astoria". Kaina žmogui 14 eurų. Sąlygos ganėtinai prastos, pvz., vienas dušas ir tualetas per visą aukštą. Beveik kaip bendrabutis. Bet, kadangi reikia tik nakvoti ir praustis, tai užteks. Tradiciškai susigrūdam keliese į vieną vietą, tenka stengtis išvengti registratūros darbuotojų įdėmių žvilgsnių:)

Belgradas. Kairėje viešbutis "Astoria".


Prie arenos apstu bilietų perpardavinėtojų (kasose bilietų nėra, ką jau ten, net kasų nėra:)). Matyt, serbai pardavinėja bilietus po to, kai jų komanda nepateko į ketvirtfinalio varžybas. Įeinant į areną griežta apsauga - maždaug kaip oro uostuose. Negalima įsinešti monetų, aštrių daiktų ir pan. (tas pats galiojo ir Podgoricos arenoje). Šįkart neleidžia įsinešti netgi pripučiamų Lietuvos simbolika papuoštų balionų. Apskritai, arenoje taip saugu, kad hiperbolizuojant galima sakyti, jog apsaugos darbuotojų daugiau nei sirgalių:)

Belgrado arenoje. Apsauga.


Arena didžiulė, talpinanti apie 20 tūkstančių žiūrovų. Mūsų vietos 5 zonoje, beveik pačiame viršuje (pigiausi bilietai :)).

Vaizdas iš 5 sektoriaus.


Graikai nugali rusus. Ir štai ateina tų lemiamų varžybų tarp Lietuvos ir Prancūzijos metas. Didelė Lietuvos sirgalių minia (aš irgi ;)) prasibrauna į geresnes vietas už vieno iš krepšių :) Prasideda skanduotės, dainos, džiaugsmingai pasitinkami Lietuvos krepšininkai. Pakili nuotaika, palaikau savo komandą iš visų jėgų (kaip senais gerais laikais, kai krepšinis buvo itin svarbus mano gyvenime :)). Karts nuo karto išskleidžiama didžiulė Lietuvos vėliava, o mes stovim po ja. Na bet apie lietuvių žaidimą net sunku ką nors pasakyti - jau nepamenu, kada mūsų komanda taip prastai žaidė. Prancūzai pranoksta visa galva. Tam tikru metu jau darosi nebeįdomu žiūrėt, tačiau, berods trečiam kėlinyj, lietuviai sumažina skirtumą iki 8 taškų. Gal atsigaus? Nė velnio.

Už krepšio.


Laura ir Rokas.


Išeinam iš arenos nukabinę nosis. Ką dabar veikt Belgrade? Gal parduot bilietus ir važiuot kitur? Ieškom kur pavalgyti naktipiečius, centrinė pėsčiųjų gatvė šįsyk apytuštė. McDonald's. Valio! Pavalgysim visame pasaulyje pripažinto "junk food'o'. Beje, serbiškam make galima įsigyti alaus :) Girdejau, jog ir Graikijoje tas pats. Ko snaudžia Lietuvos verslininkai?

Vietiniame "Make".